Žmogaus organizmas yra sudėtinga sistema, kurioje nervų, raumenų ir vidaus organų veikla glaudžiai susijusi. Kartais ši pusiausvyra sutrinka ir pasireiškia įvairios būklės, tarp jų – priepuoliai. Jie gali būti susiję su epilepsija, širdies veiklos sutrikimais, panikos atakomis ar kitomis ligomis. Priepuolio simptomai dažnai pasireiškia staiga ir netikėtai, todėl svarbu juos atpažinti, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą.
Toliau šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra skirtingų priepuolių tipai, kokie simptomai juos lydi, kaip jie pasireiškia vaikams ir suaugusiems, bei kokių veiksmų reikėtų imtis ištikus priepuoliui.
Kas yra priepuolis?
Priepuolis – tai laikinas organizmo veiklos sutrikimas, dažniausiai susijęs su nenormaliu nervinių impulsų plitimu smegenyse arba ūmiu organizmo atsaku į stresą, skausmą ar ligą. Jis gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Priepuoliai skirstomi į kelias grupes:
- Epilepsiniai priepuoliai – susiję su smegenų veiklos sutrikimais.
- Neepilepsiniai priepuoliai – gali būti sukelti psichologinių ar fiziologinių veiksnių, pavyzdžiui, panikos atakų, cukraus kiekio kraujyje svyravimų ar širdies ritmo sutrikimų.
- Karštiniai priepuoliai – dažniau pasitaikantys vaikams, kai pakyla kūno temperatūra.
Pagrindiniai priepuolio simptomai
1. Fiziniai simptomai
Priepuolio simptomai pirmiausia pastebimi kūne. Dažniausiai pasitaiko:
- Staigus sąmonės netekimas arba aptemimas.
- Nevalingi kūno judesiai – traukuliai, raumenų susitraukimai.
- Veido, lūpų, galūnių mėlynavimas dėl sutrikusio kvėpavimo.
- Nekontroliuojamas šlapinimasis ar vėmimas.
- Staigus kritimas ant žemės be įspėjimo.
Šie požymiai dažniau būdingi epilepsijos priepuoliams, tačiau gali pasitaikyti ir kitų kilmės priepuolių metu.
2. Psichologiniai simptomai
Kai kurių priepuolių metu žmogus išlieka sąmoningas, bet jo mąstymas, emocijos ir elgesys pakinta. Dažnai pasireiškia:
- Staigi panika ar baimė be aiškios priežasties.
- Dezorientacija – žmogus nesupranta, kur yra, ką darė.
- Keisti pojūčiai – girdimi nebūdingi garsai, jaučiami kvapai, kurių nėra.
- Neįprasti judesiai, pavyzdžiui, lūpų laižymas ar rankų trynimas.
Tokie simptomai rodo dalinius arba neepilepsinius priepuolius.
3. Įspėjamieji signalai (aura)
Kai kurie žmonės prieš priepuolį patiria vadinamąją aurą – tai specifiniai pojūčiai, rodantys artėjantį priepuolį. Ji gali pasireikšti kaip:
- Staigus pykinimas ar pilvo diskomfortas.
- Regos sutrikimai – mirgėjimai, šviesos blyksniai.
- Keistas kvapas ar skonis burnoje.
- Staigus nuovargis ar galvos svaigimas.
Aura leidžia žmogui spėti pasiruošti ir sumažinti galimos traumos riziką.
Priepuolio simptomai vaikams
Vaikų priepuoliai dažnai atrodo kitaip nei suaugusiųjų. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į:
- Neįprastą žvilgsnio sustingimą į vieną tašką.
- Staigų veiklos nutraukimą, kai vaikas atrodo „atsijungęs“.
- Pasikartojančius, nesuprantamus judesius – pavyzdžiui, plojimą, laižymąsi.
- Karštinius traukulius, atsirandančius dėl aukštos temperatūros.
Svarbu nepamiršti, kad vaikų nervų sistema dar tik formuojasi, todėl jie yra jautresni karščiavimui, infekcijoms ir kitiems dirgikliams.
Priepuolio simptomai suaugusiems
Suaugusiems dažniau pasitaiko epilepsijos, širdies ritmo sutrikimų arba psichogeniniai priepuoliai. Jų požymiai:
- Stiprūs traukuliai visame kūne.
- Prakaitavimas, dusulys, širdies plakimo pojūtis.
- Nerimo ir baimės jausmas.
- Staigus sąmonės praradimas ir atminties spragos.
Suaugusieji dažniau rizikuoja susižeisti priepuolio metu, ypač jei jis ištinka vairuojant ar dirbant pavojingą darbą.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Į medikus reikia kreiptis nedelsiant, jei:
- Priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes.
- Asmuo po priepuolio neatgauna sąmonės.
- Priepuolis kartojasi vienas po kito.
- Atsiranda kvėpavimo problemų, stiprus kraujavimas ar traumos.
- Tai pirmasis priepuolis gyvenime.
Pirmoji pagalba priepuolio metu
1. Ką daryti?
Išlikti ramiems ir neleisti panikai plisti. – Užtikrinti, kad aplink būtų saugi aplinka – patraukti aštrius daiktus. – Paguldyti žmogų ant šono, kad neuždustų. – Laiką – stebėti, kiek trunka priepuolis.
2. Ko nedaryti?
Nekišti daiktų į burną – tai gali sužaloti. – Neprilaikyti žmogaus jėga, nes galima sukelti traumas. – Nedaryti dirbtinio kvėpavimo priepuolio metu.
Išvados
Priepuoliai gali būti įvairios kilmės ir turėti skirtingus požymius. Vienais atvejais jie pasireiškia kaip staigus sąmonės praradimas ir traukuliai, kitais – kaip trumpalaikiai elgesio ar pojūčių sutrikimai.
Labai svarbu atpažinti, kokie yra priepuolio simptomai, nes laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę. Nors kai kurie priepuoliai nėra pavojingi, visada būtina pasitarti su gydytoju, siekiant išsiaiškinti jų priežastį ir užkirsti kelią galimiems pavojams ateityje.