Paranoidinė šizofrenija: simptomai ir pagalbos galimybės Lietuvoje

Paranoidinė šizofrenija – tai viena iš sunkiausių psichikos sutrikimų formų, kuriai būdingi ryškūs kliedesiai, haliucinacijos ir stiprus įtarumas kitų atžvilgiu. Nors ši diagnozė kelia daug baimės ir nesusipratimų, svarbu žinoti, kad tinkamas gydymas gali padėti pacientams atgauti gyvenimo kokybę ir stabilumą.

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai, todėl šis straipsnis padės geriau suprasti paranoidinės šizofrenijos simptomus, diagnozę ir galimas pagalbos formas mūsų šalyje.

Kas yra paranoidinė šizofrenija?

Paranoidinė šizofrenija – tai šizofrenijos tipas, kuriame dominuoja:

  • persekiojimo kliedesiai (pvz., „mane seka“, „mane nori nunuodyti“),

  • didybės kliedesiai (pvz., „esu ypatingas žmogus“, „turiu slaptų galių“),

  • haliucinacijos, dažniausiai girdimosios (balsai galvoje).

Ši forma dažnai pasireiškia vėlesniame amžiuje, lyginant su kitomis šizofrenijos formomis, ir dažnai pacientai išlaiko kognityvinius gebėjimus (mąstymą, atmintį), nors jų realybės suvokimas būna iškreiptas.

Dažniausi paranoidinės šizofrenijos simptomai

Simptomus galima suskirstyti į kelias grupes:

1. Pozityvieji simptomai

Tai yra „papildomi“ psichikos reiškiniai, kurių paprastai žmogus nepatiria:

  • Kliedesiai: įsitikinimai, neatitinkantys realybės (pvz., kad artimieji susimokę prieš pacientą).

  • Haliucinacijos: dažniausiai girdimi balsai, kartais regimos haliucinacijos.

  • Įtarumas, nuolatinis nepasitikėjimas aplinkiniais.

2. Negatyvieji simptomai

Tai tai, kas yra „prarasta“ iš įprasto psichikos funkcionavimo:

  • Emocinis uždarumas, šaltumas.

  • Motyvacijos stoka.

  • Atsiribojimas nuo artimųjų, visuomenės.

3. Dezorganizacijos simptomai

  • Nerišli ar nesuprantama kalba.

  • Neadekvatus elgesys.

  • Sutrikęs dėmesys ar loginis mąstymas.

Paranoidinė šizofrenija Lietuvoje: kaip atpažįstama?

Diagnozavimas

Lietuvoje paranoidinė šizofrenija diagnozuojama vadovaujantis TLK-10 (Tarptautine ligų klasifikacija) arba TLK-11 versija. Diagnozę nustato psichiatras, dažniausiai pasitelkdamas:

  • klinikinį pokalbį,

  • artimųjų įžvalgas,

  • stebėjimą stacionare (jei reikalinga),

  • papildomus psichologinius testus.

Tipinės situacijos Lietuvoje:

  • Artimieji pastebi keistą elgesį, atsiranda įtarumas ar pasitraukimas iš bendravimo.

  • Asmuo pradeda kalbėti apie persekiojimą, sąmokslus, balsus galvoje.

  • Kartais į psichiatrines ligonines žmogus patenka tik po krizės – pvz., kai elgesys tampa pavojingas.

Gydymas Lietuvoje

1. Medikamentinis gydymas

Pagrindinis paranoidinės šizofrenijos gydymo būdas yra antipsichotiniai vaistai, skiriami ir stebimi psichiatro. Lietuvoje skiriami tiek senosios kartos, tiek naujosios kartos antipsichoziniai vaistai (pvz., risperidonas, olanzapinas, kvetiapinas).

2. Psichosocialinė pagalba

  • Psichologinė pagalba (psichoterapija): padeda mokytis sugyventi su liga, lavinti įgūdžius.

  • Socialinės integracijos programos – dienos centrai, palaikomoji globa.

  • Pagalba artimiesiems – psichoedukacija, palaikymo grupės.

3. Hospitalizacija

Kai simptomai tampa labai intensyvūs ar kyla pavojus sau ar kitiems, gali prireikti gydymo stacionare – psichiatrijos ligoninėje. Lietuvoje tai dažniausiai organizuoja greitoji pagalba ar šeimos gydytojas bendradarbiaudamas su psichiatru.

Ar paranoidinė šizofrenija gali būti išgydoma?

Paranoidinė šizofrenija nėra išgydoma, tačiau:

  • dauguma pacientų, gydomi nuosekliai, gali ilgai išlikti remisijoje,

  • gali dirbti, bendrauti ir gyventi normalų gyvenimą su parama ir priežiūra,

  • svarbiausia – ankstyva diagnozė ir pastovus gydymas.

Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

  • Šeimos gydytojas – gali duoti siuntimą pas psichiatrą.

  • Psichikos sveikatos centrai (veikiantys prie poliklinikų) – teikia nemokamas paslaugas, jei esate prisirašęs.

  • Privatūs psichiatrai ir psichologai – greitesnis priėmimas, bet mokama.

  • Pagalbos linijos (pvz., „Jaunimo linija“, „Vilties linija“) – emocinė parama.

Apibendrinimas

Paranoidinė šizofrenija – tai sudėtingas, tačiau valdoma psichikos būklė, kuriai reikalinga:

  • profesionali pagalba,

  • šeimos ir bendruomenės parama,

  • supratingumas bei psichikos sveikatos destigmatizavimas.

Lietuvoje šiai ligai diagnozuoti ir gydyti yra visas reikalingas paslaugų spektras. Kuo anksčiau žmogus sulaukia pagalbos, tuo geresni rezultatai laukia ateityje.

Jei nori, galiu šį tekstą optimizuoti konkretiems raktažodžiams (pvz., „šizofrenijos gydymas Kaune“, „psichiatras Vilniuje“) ar parašyti trumpesnę versiją.

Parašykite komentarą